Trail Kuršių Nerija 2024 apžvalga: gamtos grožis, rezultatai ir nugalėtojų įspūdžiai
Gražiausia ir įspūdingiausia Lietuvos bėgimo šventė „Trail Kuršių Nerija“ dar sykį parodė, kokia nuostabi yra mūsų gamta, koks smagus dalykas yra trailo bėgimas ir kokie kieti bėgikai Lietuvoje.
TKN vyko jau aštuntą kartą, kaip ir pernai varžybų organizatoriai mums paserviravo 7 distancijas: 10+, 21+, 30+, 42+, 50+, 70+ ir 104+ kilometrus (neskaitant 10+ ir 20+ ėjimo trasos ir 2 km vaikų bėgimo). Pliusas čia reiškia, kad kilometriukų buvo šiek tiek daugiau, pavyzdžiui, 30+ bėgikai subėgo kiek virš 33 km, o maratonininkai – apie 43,6 km.
Lietuva nėra kalnų kraštas, o Vakarų Lietuva juolab, tad ir Kuršių Nerijoje daug vertikalių metrų nėra – jų tiesiog nėra, kur surinkti. Šimtinės bėgikai surinko tik kiek daugiau nei 1100 vertikalių metrų. Tai lemia aukštą tempą ir didelį lyderių greitį. 100 km nugalėtojui trūko nedaug iki sub 9 val. finišo, 70 km nugalėtojas subėgo greičau nei per 6 val.
TKN varžybos unikalios visų pirma vieta, kurioje jos vyksta – mūsų nuostabioji Kuršių Nerija. Nors kopomis laipioti negalima, baisu ir pagalvoti, kaip jos atrodytų po tūkstančių bėgančių batų padais, tačiau įspūdingą gamtos grožį spėja pamatyti ir tie, kurie bėga trumpesnes distancijas. Aišku, pilnam vaizdų ir patirčių meniu reikia bent jau 70 km trasos.
Trail Kuršių Nerijos organizatorius Arvydas Gintauskas sako, kad šių metų varžybos jam buvo pačios sunkiausios emociškai dėl paskutinę savaitę kilusių įvairių organizacinių problemų. Viena didžiausių – paskutinę minutę į renginį neatvykęs partneris „Armyday Lietuva“, kurių koše kasmet po finišo būdavo vaišinami bėgikai.
„Labiausiai dėkingas visiem draugam, ir jų draugam, kuriuos įkalba prisijungti prie komandos. Savanoriams paaugliams, ypač tiems, kurie jau užaugo TKNe ir jau išvažiavę studijuoti ar net po studijų grįžta. Neįtikėtinai smagu matyti, kai iš paauglių atvyksta suaugę žmonės“, – sakė A. Gintauskas.
Jis pažymi, kad didžiausias jo prioritetas yra ne dalyviai, nors mums to norėtųsi, o savanoriai, be kurių TKN varžybos būtų neįmanomos. Renginio savanorių ir organizatorių su partneriais komandoje iš viso dirba apie 150 žmonių.
Kokia TKN ateitis? „Sunkus klausimas. Dar daug metų, kol susirinks 10 metų medalių kolekcija. Tai – pirminis tikslas toks. Aišku, už poros metų bus oficialus 10 metų gimtadienis, svajoju apie dar geresnį afterį su koncertu ar kokiu pasirodymu.“
Šiemet TKN iš viso bėgo 1601 dalyvis (prie žemiau pateiktų skaičių, pridėjus ir 10+ bei 20+ trasas, dar 143 žmonės paminėtose trasose ėjo.
Mano „Trail Kuršių Nerija“ 50+ km ultra – smegenų pergalė prieš kūną
Kas mane seka ir skaito, jau žino, kas yra „Trail Kuršių Nerija“. Trumpai – tai savotiškas lietuviškas trailo sezono uždarymas, vienos svarbiausių ilgų nuotolių bėgimo varžybų Lietuvoje.
Distancijų nebaigė tik 38 startavę bėgikai, kas yra labai mažas procentas. Atsimenu, kad Kernavės-Vilniaus organizatorius Vytautas Ralys man buvo sakęs, kad lietuviai bent vietos renginiuose moka tinkamai įvertinti savo jėgas ir galimybes (pridėsiu nuo savęs – arba neįvertinę moka pakentėti, daug), todėl lietuviškose ultrose DNF procentas paprastai tikrai žemas. Ką turime TKN: nefinišavo 38 iš 1601, kas yra vos 2,4 proc.
Dalyviai pagal klubus Top-10:
Wild Souls 40
Love Streams Running 38
Flow Team Klaipėda 34
Karo akademija 28
Kauno BMK 18
Infes 17
HighPeaks Lietuva 17
RAVAK 17
Vilniaus bėgimo klubas 16
Origami Runners 15
S-Sportas 15
Toliau pateiksiu podiumą pasiekusių bėgikų ir bėgikių įspūdžius iš trasos, nuo 30 iki 100 km varžybų. Trasų labai daug, dalyvių labai daug, sugaudyti man visus socialiniuose tinkluose tikrai sunku, tad nusprendžiau apžvelgti tas distancijas, kurios dalyviams suteikia ITRA taškus.
Ačiū visiems, kurie leido juos surasti socialiniuose tinkluose ir nepatingėjo man parašyti savo įspūdžius ir komentarus. Ne visus randu, ne visi atrašė, tikrai ne visus atpažįstu nuotraukose.
33,1 km, 330 vertikalių metrų
TKN pasiūloje ši trasa yra tik antrus metus, šiemet čia suviliojusi bėgti 277 dalyvius (196 vyrai/81 moteris). Startas duodamas Jachtklube, bėgama iki pietinio molo, apsisukama ir pasileidžiama link Juodkrantės. Trasos dalyviams tenka apie 3 km pajūrio malonumo, o vėliau per 12 km kilpą iki finišo patirčių yra įvairiausių – smėlio ruožai, siauri takeliai, miškai, kalnapušynai. Pasitreniravus čia, kitais metais norisi tik daugiau.
Nugalėtojos:
Inga Bartkė (Million Steps) 2:43:56 val.
Šalnė Patkauskienė (STADIJA) 2:50:02
Milda Juodė (Origami Runners) 2:51:18
30+ nugalėtojos. FOTO: Tautvydas Juknevičius
Reikia čia paminėti ir ketvirtą vietą užėmusią Moniką Rudienę, kuriai iki podiumo pritrūko vos 11 sek.
Nugalėjo čia ultramaratonininkė Inga Bartkė, tarp kurios pasiekimų yra pirma vieta 2023 m. Vilniaus maratone, 7:41:36 val. finišas „World’s Fastest Run by Nord Security“ varžybose 2023 metais.
„Šiais metais varžybose beveik nedalyvavau, bet neseniai atsiradus papildomoms vietoms registracijai, negalėjau praleisti progos sudalyvauti gražiausiame bėgime Lietuvoje. Mano distancijoje didesnės konkurencijos nebuvo, tad užteko bazinio pasiruošimo ir ankščiau sukauptos patirties traile“, – pasakojo I. Bartkė.
Antra finišavusi Šalnė Parkauskienė tiek 2020, tiek 2021 m. TKN 70+ trasoje buvo septinta. Trečia TKN atbėgusi Milda Juodė šiemet Kauno maratono pusmaratonio trasoje buvo 9-a.
„Trail Kuršių Nerija man buvo pirmosios bekėlės varžybos, kuriose taip pat pirmą kartą startavau su 30+ km distancija, tad nežinojau, ko tikėtis iš šio bėgimo ir iš savęs. Nežinojau, kaip pavyks susidoroti su ilgesne nei įprasta distancija, smėliu ir taip gąsdinančiais kalniukais, tad tikrai net sapnuoti nesapnavau, kad pavyks savo rankose laikyti TKN trofėjų.
Ši trečia vieta tikrai buvo iškovota, nes su varžove dėl jos kovojome iki pat finišo linijos. Po šio savaitgalio supratau, kad ne veltui šis bėgimas tituluojamas, kaip vienas gražiausių Lietuvoje. Gamtos vaizdai aplink ir besikeičianti trasos danga tikrai neleidžia nuobodžiauti!“ – įspūdžiais dalijosi M. Juodė.
Nugalėtojai:
Andris Ronimoiss, Latvija (Supervaroni/OSveikals.lv) 2:07:21 val.
Dominykas Pacauskas (s-sportas) 2:19:37
Marius Dijokas (Capital Runners) 2:21:02
Nugalėtojo titulą tarp vyrų iš Lietuvos išsivežė latvis bėgimo treneris A. Ronimoiss, turintis 798 ITRA reitingą. 2022 m. TKN jis čia buvo laimėjęs maratono distanciją, o dabar atvažiavo ir nugalėjo trumpesnėje.
„Tai mano antroji TKN, tad žinojau, ko čia galima tikėtis. Čia nėra didelių kalvų, kas lemia labai aukštą tempą. Tai padaro varžybas labai sudėtingas, tikrą iššūkį, tad turi nuo starto iki finišo spausti pilnu tempu. Buvau pakankamai greitas ir į priekį išsiveržiau nuo starto, bet net ir turėdamas didelį pranašumą niekad nelėtinau ir stengiausi atiduoti visą, ką galiu geriausio, iki pat finišo. Esu laimingas dėl savo finišo, bet kitą kartą čia norėčiau bėgti greičiau“, – sakė čempionas.
Braliukui latviui pralaimėję mūsiškiai neturėtų būti nusivylę, nes A. Ronimoiss turi labai gražių rezultatų savo karjeroje: 2018 m. pirma vieta Madeiros MIUT (114 km trasa), 2019 m. antra vieta „Mozart 100“ (109 km) ir antra vieta „Eiger Ultra-Trail“ (100 km), 2023 m. antra vieta „KAT100 by UTMB“ (174 km) varžybose, 2018 m. buvo šeštas UTMB-CCC trasoje.
Antras čia atbėgo trailo debiutantas (ne pirmas toks šiemet, lipantis ant podiumo) Dominykas Pacauskas, kuris sakė, jog tai jam buvo pirmos tikros bekelės bėgimo varžybos. Dominykas gali pasigirti net 2:34 val. asmeniniu maratono distancijos rekordu.
„Pirmosios mano tikrosios trail varžybos. Seniai norėjau dalyvauti, bet įprastai rudens maratonų kalendorius neleisdavo to padaryti. Kadangi šiemet pagrindinis maratonas, kuriam ruošiuosi, nukeltas į gruodžio mėnesį, nusprendžiau išbandyti 30+ km distanciją. Tikslų neturėjau, tiesiog norėjau surengti darbingą treniruotę, nors nežinojau, ko tikėtis.
Startavome – lyderis iš Latvijos iš karto pasileido į priekį, aš bėgau paskui jį, bet pamatęs pirmo kilometro greitį supratau, kad ilgai taip neišsilaikysiu, o ir neturėjau plano draskytis. Tad kartu su Mariumi (Mariumi Dijoku – 3 vt.) ir Vaidu (Vaidu Ramanausku – 4 vt.) bėgome pirmuosius 15 km, kartais kalbėdamiesi. Vėliau Vaidas šiek tiek atsiliko, likome dviese su Mariumi ir bėgome pasikeisdami. Keliuose ruožuose netyčia paklydome, todėl Vaidas mus vis prisivydavo. Tempas nebuvo aukštas, visą distanciją galėjau jį kontroliuoti ir tinkamai maitintis (100 g angliavandenių per valandą).
Po paskutinio maitinimo punkto, maždaug ties 27 km, pastebėjau, kad Mariui tapo sunkiau, todėl nusprendžiau pagreitėti – du kilometrus prabėgau po 3:45. Pamatęs, kad Mariaus nesimato, nusprendžiau sumažinti tempą, bet netrukus supratau, kad nebematau ir maršruto žymėjimo – dar kartą pasiklydau. Grįžau į reikiamą taką, nežinojau, kiek laiko praradau, tad teko vėl pagreitėti. Tuo metu jau pajutau nuovargį, o nepastebėjęs šaknies už jos užkliuvau ir nesmarkiai kritau (bet suplėšiau plento batelius). Likusius kelis kilometrus išlaikiau panašią pastangą ir finišavau antras.
Smagu ir patiko. Kuršių nerija pasirodė iš visai kitos pusės – labai džiugu buvo nulipti nuo asfalto ir pabandyti kitą discipliną. Norėčiau pakartoti, bet jau ilgesnėje trasoje. Arnas Gabrėnas parodė, kad net ir plento bėgikai gali neblogai pasirodyti ultrų distancijose“, – pasakojo D. Pacauskas.
Trečias atbėgo Lietuvos ultra bėgikų draugijos vadovas Marius Dijokas (ITRA 679), šiemet trečią vietą užėmęs ir Kernavės-Vilniaus ultra distancijoje.
„Varžybos, kurių pradžioje bėgimo kolegų diktuojamas greitis tarsi bėgtum asfaltu! Tačiau, bekelės bėgimai tuo ir žavūs, kad natūralios gamtos sąlygos, tokios, kaip smėlis, miško paklotė ar reljefo nelygumai sudėlioja viską į vietas. Tada telieka jiems atsiduoti ir judėti taip kaip tau leidžia ir gali geriausiai. Kuršių nerija šiuo aspektu – ideali!“ – džiaugėsi M. Dijokas.
43,6 km, 380 vertikalių metrų (141 vyr./43 mot.)
Ponas maratonas prasideda taip pat kaip ir 33 km trasa, bėgama link Juodkrantės, bet ji nėra pasiekiama. Tačiau maratonininkai gauna antrą paplūdimio bėgimo malonumą, kuris tęsiasi apie 5,5 km.
Nugalėtojos:
Gabija Ražaitytė 3:39:55
Inga Aukštuolytė (Capital Runners) 3:49:36
Ramutė Varnelytė (Love Streams Running) 4:00:24
Labai rimtas podiumas. Nugalėjo orientacininkė Gabija Ražaitytė, kuri yra daugkartinė Lietuvos orientavimosi bėgte čempionė, atstovavusi Lietuvai tiek pasaulio, tiek Europos čempionatuose. Nepėsčia Gabija ir trailo trasose – 2023 m. dukart laimėjo „Trailo Kalvės“ titaninės trasos moterų varžybas, buvo pirma ir bėgime aplink Rėkyvos ežerą.
„Šiemet nusprendžiau iškeisti orientavimosi sporto sezono uždarymo varžybas į bėgimą Kuršių nerijos gamtoje. Pasirinkta distancija laiko atžvilgiu buvo apie 2,5 karto ilgesnė nei ilgiausia trasa, kokią įveikinėjame mūsų sporto šakoje. Nors specifinio pasiruošimo tam nebuvo, žinojau, kad tinkamai viską susidėliojus, galima sėkmingai įveikti trasą ir netgi pasiekti neblogą rezultatą. Pagrindiniam tikslui, pasimėgavimui, oras pasitaikė nuostabus.
Vienintelis kabliukas, kuris šiek tiek kėlė diskomfortą – nuo 10 km jaustas skausmelis kelio srityje. Iki Juodkrantės sėkmingai judėjau su vaikinų grupele sub 5 min/km greičiu. Vėliau mūsų distancijos išsiskyrė ir likau viena. Tempas daug nenukrito, priekyje vis matydavau ir pavydavau dalyvių iš anksčiau startavusių distancijų. Kadangi tinkamai maitinausi ir vartojau skysčius, didelio jėgų nuosmukio nebuvo iki pat distancijos pabaigos. Dėl minėto kelio skausmo distancijoje naudojau įvairias technikas įveiklinti kitus raumenis. Tai atsiliepė paskutiniuose 5 km, kur jau jautėsi kojų raumenų spazmai. Bet keletą kartų stabtelėjus pratempti pavyko judėti iki finišo, nors ir ne visai tokiu tempu, kokiu norėtųsi.
Iš esmės, didžiąją dalį trasos žinojau, kad bėgu pirma mergina, nes pėdučių pajūrio smėlyje mačiau ne tiek ir daug, o priekyje tolumoje buvo tik vaikinai. Kaip jau daugybę metų užsiiminėjančiai bėgimu, džiugina matyti, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi bekelės bėgimą ir buvimą gamtoje. Kviečiu išbandyti ir bekelės bėgimą su priedais – orientavimosi sportą!“ – ragino G. Ražaitytė.
Antrą vietą čia užėmė Inga Aukštuolytė (ITRA 533), TKN bėgusi jau ketvirtą sykį (anksčiau – 25, 50+ ir 70+ trasose), bet prizinę vietą užėmusi pirmą kartą. Ji buvo Lietuvos rinktinės narė 2022 ir 2023 m. pasaulio bekelės bėgimo čempionatuose.
„Trumpai tariant, man TKN – tai tikra Lietuvos bėgimo šventė. Dalyvavimas „Trail Kuršių Nerijos“ bėgime tapo kasmetine tradicija, kurios stengiuosi nepraleisti. Visų pirma, renginys suburia gausią bėgikų bendruomenę, antra – vyksta vienoje gražiausių Lietuvos vietų, ir trečia – traukia didelis distancijų pasirinkimas. Mano nuomone, šis renginys gali patenkinti bet kurio bėgiko poreikius, kad ir koks išrankus jis būtų.
Kiekvienais metais renkuosi vis naują distanciją, o šiemet – tik geriausi įspūdžiai! Oras lepino, kompanija džiugino, o pasiektas rezultatas pranoko lūkesčius. Žinoma, visada galima rasti smulkių trūkumų, bet man svarbiausia – mėgautis pačiu bėgimo procesu. Didelis ačiū organizatoriams už puikią šventę – iki kitų metų!“ – puikiomis emocijomis dalijasi I. Aukštuolytė.
Trečia – Ramutė Varnelytė (ITRA 606), kuri šiemet pasiekė finišą UTMB-CCC trasoje bei buvo pirma tarp moterų „Beskidy Ultra Trail“ 56 km trasoje Lenkijoje.
„Man TKN yra visada apie euforijos pilną startą, kur varai besižavėdama viskuo – jūra, miškais, lengvu brizeliu į veidą ir begalo užknisančia pabaiga su daugybe pavingiavimų, kalniukais ir, atrodo, nesibaigiančia kančia.
Dabar dar skaudantys šonai ir naikinami saldainiai primena, kad buvo nuoširdžiai pabėgiota. 42+ trasoje man įsimintiniausia buvo pajūrio atkarpa, kur visiškai išėjau į transą. O šiam renginiui didžiausią padėką turiu už žmones, draugus ir visą bendruomenę, kurią ten sutinku“, – rašė R. Varnelytė.
Nugalėtojai:
Paulius Auryla (Love Streams Running) 2:57,44
Vaidas Žlabys (Wild Souls) 2:57:54
Frank Van Lieshout (Sportive locals) 3:32:36
Viena didžiausių renginio staigmenų – įveiktas vienas geriausių Lietuvos trail bėgikų Vaidas Žlabys, daugkartinis TKN čempionas – 104 km (2023), 70 km (2020, 2021, 2022), 83 km (2019), 65 km (2018) distancijoje, puikiai žinomas kaip „Wild Souls“ klubo įkūrėjas ir treneris, Lietuvos bekelės bėgimo rinktinės narys.
Vaidą vos 10 sek. įveikė bekelės debiutantas, 27-erių vidutinių nuotolių stadione bėgikas Paulius Auryla, kuris tarp vyrų šiemet yra jauniausias TKN nugalėtojas.
„Labai ekspromtu buvo sugalvota dalyvauti TKN. Spalio pradžioje treneriui Arnui Gabrėnui tiesiog parašiau žinutę, kad „aš irgi noriu TKN bėgti“. Tai kiek dar pasitarėm dėl distancijos ir užsiregistravau. Kadangi su trail bėgimu iki šiol turėjau labai mažai bendro, o ir maratono distancija niekuomet iki šiol nebuvo patikrinta, bėgimas TKN buvo toks žengimas į svetimą, nepažintą teritoriją ir daugiau pramogai.
Pirmoje trasos dalyje buvo smagu, antra dalis – mažiau smagu. Ryškiausi prisiminimai ir įspūdžiai iš bėgimo būtų du. Pirma – bėgimas pajūriu, antra – trasos pabaigoje atsisukimas pažiūrėti atgal ir pamatymas besivejantį Vaidą.
Ypač įsiminė tas antras išbėgimas į pajūrio ruožą, 5,5 kilometrų atkarpa. Ta bėgimo judesio monotonija, praktiškai tuščias paplūdimys su keletu praeivių, saulė, vėjas, jūra – visiška flow būsena. Tikrai įsiminė.
Na ir žinoma, distancijos pabaiga… Nors visuomet jutau, jog Vaidas visai netoliese (kai antrą kartą buvau kiek nuklydęs ir grįžinėjau į trasą, net mačiau Vaidą), bet įsivaizdavau, jog turiu bent kažkokį atotrūkį ir viskas, ką turiu padaryti dabar, palaikyti tempą, nesustoti ir tiek.
Turbūt apie 2–3 km iki finišo prabėgu praeivių porelę, kurie palydi mane palaikančiais plojimais, praeina keletas sekundžių, aš vėl išgirstu plojimus. Kyla mintis „kam jie čia ploja?“, nors jau kaip ir nujaučiu, kas per situacija – atsisuku ir matau parbėgantį Vaidą. Iškart mintis „tu turbūt juokauji“... Nuo tos akimirkos įsijungė išgyvenimo režimas iki finišo. Skausminga, bet labai smagi disntacijos pabaiga, su praktiškai all-out sprintu paskutiniuose metruose. Užkilus laiptais tuos paskutinius metrus jau vos ne keturiomis teko įveikti. Bet kaip ir sakiau – smagu!
Reziumė: TKN begalo graži bėgimo šventė, graži gamta, dar gražesni žmonės – smagu buvo sudalyvauti“, – pasakojo P. Auryla.
Antrą vietą užėmęs V. Žlabys pasakojo, kad yra patenkintas savo rezultatu, nes ką tik 2 mėnesius sunkiai sirgo, tad sportinė forma pamažu grįžta. TKN jam buvo pasirengimas ilgiausiam savo startui kalnuose Maljorkoje.
„Džiaugiuosi, po 2 mėn. trukusio komplikuoto plaučių uždegimo sportinė forma grįžta ir šiose varžybose pavyko subėgti stabiliai pagal savo planą. Šeštą kartą TKN rinkausi bėgti ne ilgiausią trasą, o 44 km. labiau kaip treniruotę.
Kitos savaitės pabaigoje startuosiu ilgiausiose savo bėgtose kalnų ultra varžybose, „Mallorca by UTMB“ (145 km. su 6000 vertikalių metrų). Maratonas kaip treniruotė, ruošiantis tokio sudėtingumo ultra varžyboms, yra gana įprasta praktika“, – rašė V. Žlabys.
Paklaustas, kiek stipriai bandė pavyti nugalėtoją P. Aurylą, Vaidas sakė, kad norėjo, bet nepavyko: „Antrame smėlio ruože jis pagreitėjo. Aš HR griežtai laikiau iki 150 ir nesivijau. Likus keliems km net nustebau pamatęs, kad Paulius sulėtėjo. Tikėjausi prisivyti kiek įmanoma arčiau ir bandyti lenkti.
Visgi Paulius pradėjo greitėti mane pamatęs dar saugiu atstumu. Pradėjome greitėti abu, bet 10 sek. tarpą sumažinti jau nepavyko. Panašioje vietoje prieš porą metų TKN 75 km distancijoje lenkiau P. Kovarską. Tuo metu pavyko sėkmingai priartėti prie pat, atsikvėpuoti ir lenkti likus keliems šimtams metrų. Jo atsilikimas, kiek pamenu, buvo taip pat kelios sekundės. Tokie bėgimai yra patys įsimintiniausi.“
10 sek. skirtumas yra mažiausias šių metų TKN tarp visų prizininkų. 2023 m. maratono distancijoje latvis Janis Kūms maratono distancijoje kovoje dėl pirmos vietos Joną Žakaitį įveikė 26 sek., o 2022 m. tas pats V. Žlabys jau 70+ trasoje Paulių Kovarską kovoje dėl pirmos vietos aplenkė irgi 26 sek.
Irgi pernai 50+ trasoje tarp moterų nugalėjusi Laura Arė antroje vietoje likusią Raimondą Vaičaitytę aplenkė 24 sek., o 30+ trasoje laimėjusi latvė Liudmila Zepa aplenkė Jonę Vaitulevičiūtę vos 8 sek.
Trečiąją vietą užėmė Vilniuje nuo 2020-ųjų gyvenantis olandas Frank van Lieshout. Jis užėmė trečią vietą praėjusių metų Kernavės-Vilniaus ir TKN maratono distancijose, o šiemet Austrijoje „Kaiserkrone Trail“ finišavo ir 55 km distancijoje.
Profesionalus sporto treneris sakė pats į sportą nėręs 2016 metais su OCR sportu, o po to sekė ir trailo bėgimas.
„Trail Kuršių Nerija“ yra tikras Lietuvos trailo festivalis, kuris atskiria sezoną į dvi dalis: uždaro vasaros ir atidaro žiemos trailo sezoną Lietuvoje.
Šiose varžybose turėjau ambicijų, tačiau dėl intensyvaus darbo rugsėjo ir spalio mėnesį dukart susirgau, antras kartas buvo savaitė iki varžybų. Nusprendžiau vis tiek startuoti, nes varžybų dieną jaučiausi pakankamai gerai, tačiau jaučiau jėgos trūkumą. Mano tikslas buvo bėgti greičiau nei per 3 valandas, tačiau šįkart nebuvau tam pasirengęs. Kitais metais sugrįšiu ir pamėginsiu dar sykį.
Bet tai buvo puiki diena su puikiai organizuotu renginiu, kaip būna visada. Labai didžiuojuosi savo 10 sportininkų, kuriuos ruošiau šioms varžyboms distancijose nuo 10 iki 50 km, jie surengė puikių pasirodymų. Tad pridėjus mano vietą ant podiumo tai yra graži diena atminčiai“, – įspūdžiais dalijosi Frankas.
50,9 km 600 vertikalių metrų (136 vyr./33 mot.)
Taip pat antri metai, kai pasiūloje yra beveik lygiai pusšimtis kilometrų, o tai jau oficialiai vadinasi ULTRA. Pusšimtininkai bėga beveik lygią trasą su maratonu, tačiau po 26 km maitinėlės suka papildomą 8 km ratuką, jo metu pasiekdami pačią Juodkrantę ir gaudami truputį daugiau asfalto. Bet be asfalto čia tenka ir kur kas daugiau kalvų, užbėgama ant Raganų kalno, tad vertikalių metrų 50+ trasoje yra 220 metrais daugiau nei maratono distancijoje.
Nugalėtojos:
Ivita Šale, Latvija (SSK Bebra) 4:32:01
Aušra Pilitauskaitė 4:50:33
Edita Krušinskienė (Capital Runners) 4:57:35
Tarp moterų čia nugalėjo viešnia iš Latvijos Ivita Šale (ITRA 631). TKN ji dalyvavo trečią kartą, pernai užėmė trečią vietą 104+ trasoje.
Antrą vietą užėmė Aušra Pilitauskaitė, o trečia atbėgo Edita Krušinskienė, TKN bėgusi jau penktą kartą, 2022 m. buvusi Lietuvos rinktinės narė pasaulio čempionate. Ant TKN pakylos Edita lipo trečią kartą: 2019 m. buvo antra 47 km, 2023 m. antra maratone.
„Tai – neabejotinai gražiausias bėgimas Lietuvoje! Visada smagu čia sugrįžti. Varžybos lieka varžybomis – reikėjo pasistengti, padirbėti. Nepaisant to, spėjau pasimėgauti nuostabiais trasos vaizdais, galbūt bėgau šiek tiek per lėtai. Atrodo, kad šiame bėgime susirenka visi bėgikai – sutikau daugybę draugų tiek prieš, tiek po varžybų, o kai kuriuos ir trasoje. Tai nepaprastai džiugina ir suteikia dar daugiau motyvacijos“, – pažymėjusi, kad rašo su šypsena, pasakoja E. Krušinskienė.
Nugalėtojai:
Tomas Bizimavičius (Origami Runners) 3:52:00
Simas Stasiukaitis (Bėgimo klubas) 3:56:05
Povilas Pečiukonis (HighPeaks Lietuva) 4:05:20
Varžybų nugalėtojas nuo pat starto uždavė įspūdingą tempą (mačiau pats, nes startavome šalia, aišku, mačiau trumpai), nors dar spalio 13 dieną bėgo Čikagos maratone ir darė tai per 2:39 valandos. Dar rugsėjo 7 d. Tomas bėgo 100 km plento ultrą „100 km powered by Nord Security“ per 6:48:33 val.
Tomas TKN bėgo trečią sykį – 2022 m. 70+ km trasoje buvo septintas, o pernai tapo čempionu.
„Į „Trail Kuršių Nerija“ varžybas atvykstu 3 metai iš eilės. Šios varžybos yra gražiausios bekelės varžybos Lietuvoje, todėl stengiuosi jų nepraleisti. Šiais metais į TKN vykau atskirai nesiruošęs, nes rugsėjo pradžioje startavau „100km powered by Nord Security“ varžybose, kur bėgau 100 km distanciją. Po šių varžybų kelias dienas atsipūtęs pradėjau ruoštis artėjančiam „Bank of America Chicago Marathon“, kur spalio 13 dieną startavau maratono distancijoje. Bėgdamas Čikagoje supratau, kad nesu pilnai atsistatęs po 100 km varžybų ir asmeninio rezultato maratono distancijoje tikrai nepagerinsiu.
Į TKN atvykau būdamas nežinioje, kadangi buvo nerimas dėl savijautos, kaip jausiuosi po kelionės iš Amerikos į Lietuvą. Atvykus į TKN savijauta prieš 50+ km startą nebuvo pati geriausia, todėl tikslas buvo finišuoti, kuo aukštesnėje pozicijoje, nedrąsiai galvojant apie čempiono titulą. Startavus pirmi 25 km susibėgo labai greitai ir smagiai, tačiau po to su kiekvienu kilometru darėsi vis sunkiau ir ėmė kilti įvairių minčių, ką aš čia darau…
Nuvijus visas blogas mintis į šoną, pasiekiu paskutinę maitinėlę ir suprantu, kad lieka visai nedaug t.y. paskutiniai 7 km. Juos bėgdamas jau žinojau, kad esu užsitikrinęs čempiono titulą ir žiūrėdamas į laikrodį supratau, kad bėgu naujam trasos rekordui ir galiausiai pasiekiu finišą. Pasiekus finišą apima euforija ir džiaugsmas, kadangi pavyko iškovoti 1 vietą bei pagerinti 50+ km trasos rekordą.
Po šių varžybų laukia kelios lengvesnės dienos ir toliau reiks kibti į darbus, kadangi reikia ruoštis artėjančiam dideliam startui, kuriame tikiuosi būti optimalios formos ir pavyks garbingai sudalyvauti. Kitais metais tikrai grįšiu į TKN“, – pažadėjo jau antrą kartą čempionu tapęs T. Bizimavičius.
Nedaug nuo čempiono atsiliko Simas Stasiukaitis, kuris šiemet laimėjo antrą vietą „Trailo Kalvės“ ultra bėgime Aukštadvaryje, o pernai TKN buvo ketvirtas maratone.
„Mano penktas TKN ir pats sėkmingiausias visom prasmėm. Ir laiku, ir vieta. Visada perspausdavau nuo pradžių ir gale tiek daug kančios, kad jau lauki nesulauki finišo, vos judi, o tave visi lenkia...
Šiemet išskirtinai gyvas iki galo. Daug maloniau bėgti, kai yra rezervų ir kojos vis dar neša, nors pastangų reikėjo nemažai, lengva nebuvo. Keletoje vietų nuo pasiklydimo išgelbėjo šūksniai iš galo, nes jau būčiau nuklydęs. Tokių grybautojų nemažai – per daug gražu, dairaisi aplink ir pražiūri posūkėlį. Renginys neįprastai gausus trailui. Starto laikas ne ankstyvas, galima išsimiegojus iš Kauno atvažiuoti renginio dieną, oras ne vasariškas, bet dar ne per šalta. Vienu žodžiu – smagumėlis“, – apie savo bėgimą rašė S. Stasiukaitis.
Trečią vietą užėmė Povilas Pečiukonis, pernai čia pat buvęs 9-as.
„Šių metų Kuršių Nerijos bėgimas lepino puikiu oru. Netgi viena iš sunkiausių – paplūdimio atkarpa – buvo bene greičiausiai įveiktas ruožas. Kadangi tai yra mano antrasis 50 km trail bėgimas, todėl žinojau, kad privalau pasilikti pakankamai jėgų paskutiniams kilometrams.
Kaip bebūtų, ties 40 km riba kojos užsunkėjo, kolegą Simą (užėmusį 2-ą vietą) teko paleisti ir likusį atstumą bėgti vienam. Tuo metu nei žinojau, nei man rūpėjo, kelintoje pozicijoje esu. Tiesiog žinojau, kad turiu stengtis palaikyti padorų bėgimą ir galutinis rezultatas bus geras. Nuostabus bėgimas, nepakartojama gamta ir fantastiškas renginys. AČIŪ ir būtinai kartosiu“, – džiaugėsi P. Pečiukonis.
71 km 730 vertikalių metrų (119 vyr./21 mot.)
TKN varžybų pažiba kasmet beveik nekintanti trasa, kurios metu perbėgama išilgai visa Kuršių nerija: Nidos švyturys, Vecekrugo, Preilos, Skripsto kopos, Raganų kalnas, oro uosto (skambiai pavadinta) pakilimo takas, Preila ir Juodkrantė. Tikrai kietus nuo prašailaičių čia atsijoja net 12 km pajūrio ruožas, pasibaigiantis 40-ajame kilometre, jame apsčiai kančios gauna net labai rimti bėgikai.
Nugalėtojos:
Vincenta Mikulėnaitė (Wild Souls) 6:29:11
Aurelija Vaiciukevičiūtė (NEKO Runners) 6:52:57
Dovilė Vaškytė 7:51:08
Tarp moterų čia nugalėjo Vincenta Mikulėnaitė (ITRA 596). Per porą metų galingai į Lietuvos trail padangę įsiveržusi Vincenta šiemet atstovavo Lietuvai Europos čempionate, užėmė net 5-ąją vietą „Wildstrubel by UTMB“ varžybose, o sezono eigoje skynė pergales tiek „X trasoje“, tiek „Trailo kalvėje“.
„Po eilės sunkių bėgimo varžybų, 70+ „Trail Kuršių Nerijos“ ultramaratono varžybos buvo tos, kurių metu iš tikrųjų mėgavausi. Nuo Parnidžio kopos atsiveriantis peizažas, minkštas miško takelis kvepiančių pušų apsuptyje, gaivus jūros dvelksmas bei pakilimą renkantys trasos vingiai pilnavertiškai atskleidė nuostabų Kuršių nerijos regiono grožį.
Kadangi prieš beveik lygiai mėnesį buvau sudalyvavusi kalnų ultramaratono varžybose, šių varžybų metu mano tikslas buvo bėgti nepersistengiant pagal jutiminę pastangą – didžiąją dalį trečioje zonoje. Su skrandžiu taip pat pavyko gerai sutarti, mitybos plano laikiausi tiksliai pagal planą.
Sunkiausias varžybų laikas buvo po 12 km bėgimo pajūriu. Po ilgo bėgimo smėliu kojos jautėsi gan sunkios, tačiau pavyko išlaikyti tempą iki finišo. Organizatoriai pasistengė, jog finišą prisiminčiau dar ilgai – dar likus daugiau nei 400 metrų iki varžybų pabaigos pradėjau girdėti kaip varžybų vedėjas iškilmingai skelbia apie mano finišo pabaigą. Esu labai dėkinga organizatoriams už tokią nepakartojamą patirtį“, – po pergalės rašė V. Mikulėnaitė.
Antrą vietą užėmė šių metų Kernavės-Vilniaus maratono nugalėtoja Aurelija Vaciukevičiūtė, kuri sakė pirmą kartą bėgusi ultra distanciją, o prieš startą svajojo pasiekti bent top-5 finišą.
„TKN varžybose dalyvauju jau ne pirmus metus, tai man savotiškas sezono uždarymas, po kurio seka poilsis nuo bėgimo ir tuomet vėl kaip „po Naujų“ kimbu į naujas treniruotes ir vėl dalyvauju varžybose. Tačiau distanciją, kurią jau galima vadinti ultra, bėgau pirmą kartą. Buvau tikrai nusiteikusi pakentėti, nes žinojau, kad tokios ilgos distancijos nubėgti taip paprastai nepasikankinus nepavyks. Ypač, kai giliai viduje buvo noras pasivaržyti ir pabandyti bent į top 5 tarp moterų patekti.
Rezultatas labai nudžiugino ir nors kirtus finišo liniją juokais kartojau, kad „niekada, niekada, niekada“ daugiau tokios distancijos nebėgsiu, jau po kelių dienų galvoju, kad jeigu tik galimybės leis, kitais metais norėsiu stoti prie tos pačios starto linijos.
Tas jaudulys, kol važiuoji autobusu iki Nidos, tas viską taršantis vėjas ant Parnidžio kopos, tie vaizdai (nors daugiau teko žiūrėti po kojomis nei aplinkui), atmosfera, ilgas, labai ilgas (!) paplūdimio ruožas ir jūros ošimas atperka tą „reikia pakentėti ir man viską jau skauda“ faktą. O ir įveikus supranti, kiek daug gali kūnas ir kiek dar daugiau galima pasiekti, tereikia tik tikėti savimi ir siekti tikslo (finišo)!“ – džiaugėsi A. Vaiciukevičiūtė.
Apie ją čia plačiai rašo ir jos treneris.
Trečiąją vietą užėmė Dovilė Vaškytė, TKN bėgusi trečią kartą, tačiau pernai nefinišavusi 50 km trasoje. Šiemet Dovilė įveikė maratono distanciją „Trail Verbier St Bernard By UTMB“ varžybose.
„Trail Kuršių Nerija buvo pirmoji įveikta ultra distancija ir be galo džiaugiuosi, kad tam pasirinkau gražiausias varžybas Lietuvoje! Nuostabi trasa, vaizdai aplink, palaikymas tiek iš savanorių, tiek iš kitų dalyvių. Atrodo, kad šį savaitgalį visos kortos sukrito būtent taip, kaip ir norėjosi! Tad lieka tik padėkoti visiems, kurie buvo kartu ir iki pasimatymo kitais metais“, – džiaugėsi D. Vaškytė.
Nugalėtojai:
Andrius Šipkinas (Bėgimo klubas) 5:51:34
Arnas Gabrėnas (Love Streams Running) 5:53:27
Ernestas Kavoliūnas (Wild Souls) 6:11:38
Šioje distancijoje tarp vyrų nugalėjo Andrius Šipkinas (ITRA 670), šiemet nefinišavęs Kernavės-Vilniaus trasoje, bet atstovavęs Lietuvai Europos čempionate. Andrius TKN pernai nugalėjo 50+ trasoje.
„Birželio pabaigoje Kernavė-Vilnius 80 km ultra distancijoje teko baigti varžybas po 40 km dėl bėdų su skrandžiu, todėl psichologiškai prieš TKN įtampos buvo labai daug. 2023 m. TKN 50+ km distancijoje tapau čempionu, bet norėjau išbandyti save ilgesnėje ultra distancijoje ir pasitikrinti, ar noriu būti ultra bėgiku, ar apsiriboti atstumais iki 50 km.
Fiziškai buvau pasiruošęs labai gerai, bet varžybų metu teko keletą kartų kelti sau egzistencinius klausimus ir prisikelti iš naujo. Kai po 40 km mane aplenkė A. Gabrėnas, bandžiau taikytis su mintimi, kad gerai būtų išlaikyti antrą poziciją. Bet kai pamačiau įkalnėse jį žingsniuojantį ir darantį tempimo pratimus, supratau, kad kova dar nebaigta ir ties 63 km pavyko jį aplenkti.
Tada kūną nukrėtė šiurpulys ir atsirado papildomos motyvacijos bei jėgų padidinti tempą. Paskutiniuose kilometruose mėgavausi bėgimu ir negalvojau apie konkurentus, nes svarbiausia buvo laimėta kova su savimi. Nors kojų raumenys ir buvo pavargę, traukiami, bet kirtus finišo liniją norėjau dar! Ateities iššūkius planuoju dar didesnius, bet jiems tikiuosi pavyks ruoštis ne savarankiškai, o su trenerio pagalba“, – apie savo įspūdžius pasakojo nugalėtojas A. Šipkinas, savotiškai paskatindamas trenerių varžymąsi, kuris pasiūlys jam geriausias sąlygas treniruotis.
Antrąją vietą čia užėmė netikėtai į TKN nuotykį pasinėręs 800 metrų bėgikas, iki tol ilgiausiai gyvenime tik maratoną bėgęs, Arnas Gabrėnas, bėgimo bendruomenėje puikiai žinomas ne tik kaip treneris, bet ir kaip „Love Streams Running“ klubo tinklalaidės vedėjas. Jį į ultra trailo avantiūrą įtraukė klubiečiai, o Arnas nuotykiui pasirašė.
„Pirmą kartą bėgau ultra trail varžybas, tad nežinomųjų buvo labai daug: kokiu intensyvumu bėgti, kaip skrandis reaguos į maistą, ar raumenynas apskritai atlaikys tokios trukmės krūvį.
Kadangi esu vidutinių nuotolių bėgikas, nuo pat pirmų metrų norėjosi bėgti greitai. Starte pro mus pralėkė grupelė vyrukų ir buvo kilusi mintis bėgti su jais, tačiau komandos draugas Jonas Narkeliūnas pristabdė mane ir pasakė, kad juos tikriausiai pagausime varžybų eigoje. Tuo momentu atrodė, kad tai yra nerealu ir kad lyderių daugiau nebepamatysime. Maždaug 23-ame kilometre pavyko priartėti prie vieno iš priekyje bėgusių vyrukų, kartu atbėgome iki antros maitinėlės ir pasiekėme ilgai lauktą smėlio ruožą.
Ten pamačiau, kad priekyje mūsų yra tik trys bėgikai – vienas jų jau prie pat mūsų, o lyderių (Andriaus Šipkino ir Ernesto Kavoliūno) siluetai kažkur tolumoje. Išsikėliau sau tikslą per 12-os kilometrų smėlio ruožą šiek tiek prie jų priartėti. Nors paplūdimio atkarpoje pavyko lyderius šiek tiek „prisitraukti“, tik įlindus atgal į mišką, maždaug 42-ame kilometre, pajaučiau, kad pradeda traukti galinius šlaunies raumenis. Po poros kilometrų nuoširdžiai galvojau, kad net nepavyks finišuoti ir Juodkrantėje reikės ieškoti transporto, kuris galėtų parvežti iki finišo vietos, tačiau tada sau pasakiau, kad net jeigu ir teks pareiti – finišuosiu savomis kojomis.
Judesiai buvo labai suvaržyti raumenų traukimo, tempas krito ir jau laukiau, kada iš galo mane pradės lenkti visi bėgikai, tačiau 53-io kilometro maitinėlėje visiškai nustebau pamatęs ten stovinčius varžybų lyderius. Nors ir pats judėjau labai lėtai, supratau, kad sunku yra ne man vienam. Išbėgus iš maitinėlės teko pabūti ir lyderio pozicijoje, tačiau sustoti prasitempti raumenis teko maždaug kas pusė kilometro. Likus 15-ai kilometrų mane vėl aplenkė Andrius ir užtikrintai judėjo link finišo linijos.
Varžybos buvo tikrai įdomios ir labai smagu, kad pavyko mesti šiokį tokį iššūkį trail bėgikams. Panašu, kad į 70km distanciją reiks bandyti grįžti kitais metais ir stengtis ant pakylos užlipti vienu laipteliu aukščiau“, – įspūdžiais pasidalijo Arnas.
Feisbuke jis jau viešai pažadėjo apie viską dar plačiau papasakoti ir specialiame tam skirtame „Love Streams Running“ tinklalaidės epizode. Nekantriai visi to lauksime.
Trečioji vieta – Ernestas Kavoliūnas (ITRA 655), kuris pernai TKN buvo 10-as šimtinėje, o šiemet užėmė antrąją vietą pirmoje Lietuvos bėgimo istorijoje 100 mylių trasoje Kernavė-Vilnius varžybose.
„TKN varžyboms pradėjau ruoštis likus 2 mėnesiai iki starto. Toks planas būna prieš visas varžybas. Visus metus palaikau formą ir likus 2–3 mėn jau pradedu didinti krūvį, priklausantį nuo varžybų ilgumo ir sudėtingumo. Šiuo atveju treniruočių savaitinis atstumas nepadidėjo, tačiau padaugėjo greitų treniruočių skaičius.
Rytas prieš startą buvo nelengvas, dėl startinio jaudulio užmigti pavyko tik apie 1 valandą nakties, nors atsiguliau 11 vakaro. O keltis 5 ryto... Vykstant į starto vietą Nidoje atsisėdau prie A. Šipkino, žinojau, kad jis bus vienas lyderių, apšnekėjome, kokie abiejų lūkesčiai ir galimybės, todėl nutarėme bėgti kartu, nes abiejų siekiamybė buvo tilpti į 6 valandas.
Bėgome pirmi kartu kažkur iki 36 kilometro, net pavyko atitrūkti per porą šimtų metrų nuo jo, išsiveržiau į priekį nuo paplūdimio vidurio iki Juodkantės, tačiau tada baigėsi jėgos, tempas nukrito visiškai, raganų kalnas kaip ir kasmet mane nužudė.
Kartu su A. Šipkinu pasiekėme 52 km esančią maitinėlę, kol pasipildėme atsargas mus pasivijo A. Gabrėnas ir nuo maitinėlės nebegalėjau palaikyti jų tempo, todėl atsilikau nuo jų ir pradėjau kovą su savimi. Iškart savo bėgimo klubiečių stebinčių varžybas klausiau, kiek turiu rezervo prieš už manęs esančius bėgikus. Kadangi buvau labai stipriai atitolęs, supratau, kad geriau saugiai, bet pasiekti finišą, negu spausti ir gauti DNF. Visą bėgimą išskirčiau į kaip du atskirus patyrimus: 1–50 km – vienas malonumas, 50–71 – km didelė kančia.
Problema buvo pasirinkti blogi geliukai, išbandžiau juos prieš bėgimą, pasitikrinau, bet antroje varžybų pusėje nuo per didelio kofeino kiekio jaučiau silpnumą ir pykinimą. Ir kaip kiekvienais metais man problema tapo raganų kalnas, ten labai daug jėgų atima skersai išilgai juo kopinėti.
Rytas po varžybų buvo neįprastai lengvas, gal padėjo masažai varžybų centre, o praėjus dviem dienom po varžybų jau subėgau lengvą recoverį, kuris dar labiau padėjo atsistatyti“, – apie savo varžybas pasakojo E. Kavoliūnas.
104,5 km, 1150 vertikalių metrų (68 vyr./7 mot.)
Dar viena trasa, pasiūloje atsiradusi tik 2023 metais, ir dėl sulaukto tikrai nemažo susidomėjimo – pakartota. Bėgama kartu su 70+ bėgikais išilgai Kuršių nerijos iki finišo, ten girdisi varžybų pranešėjo balsas per mikrofoną, sirgalių ūžesys ir finišo emocijos, bet visos jos skirtos ne tau.
Vietoj finišo laiptų tenla sukti į palapinę (drop-bag punktą), kur pasistiprinama, pasikalbama su savimi (o gal ir pasimeldžiama) ir tada laukia papildomas 30 km ratas, o finišas daugumai – tamsoje ir su žibintais. Sklinda legendos, kad nuo 2023 m. varžybų vis dar yra tokių, kurie iš to papildomo rato taip ir negrįžo.
Nugalėtojos:
Monika Milė (Mesk kelią dėl takelio) 11:29:19
Eglė Ragaišytė (HighPeaks Lietuva) 12:35:17
Rita Aleksandrovienė 13:44:14
Tarp moterų ilgiausioje trasoje pirmąją vietą užėmė šiemet tiesiog įspūdingai bėganti Monika Milė (ITRA 539), TKN nugalėjusi antrą sykį (2019 m. buvo pirma 68 km trasoje). Šiemet Monika įveikė jau ketvirtąją ultrą, o be šios dar buvo „Transgrancanaria“ (127 km), UTLAC 250 (255 km) ir „Valmalenco“ (87 km) finišai. Vien per šias tris varžybas Monika šiemet surinko virš 25 tūkst. vertikalių metrų!
„Bėgimo pradžia džiugino, iki pajūrio atkarpos taip greitai laikas prabėgo su pašnekesiais, nes iki ten bėgome grupelėje su 70 km trasos bėgikais. Oras lepino, trasa vaizdinga ir bėgama. Pajūrio atkarpa buvo labai palanki, atsiribojau nuo kompanijos ir leidau bangų ošimui užimti visas mintis, neprailgo laikas, tačiau po pajūrio atkarpos paaštrėjo neseniai sutraumuotos čiurnos skausmai ir paleidusi grupelę sulėtinau tempą, nes buvo noras pasiekti finišą.
Bėgau nuo punkto iki punkto, bet žinojau, kad net ir per skausmą pasieksiu finišą. Po 70 km punkto teko daugiau pakovoti, nes likau viena, aplink trūko kompanijos, pradėjo temti. Paskutinius 7 km pajutau namus ir pradėjau finišuoti. TKN labai pozityvi patirtis, džiugina ne tik trasos, bet ir ten sutikti žmonės“, – sakė varžybų nugalėtoja M. Milė.
Monika feisbuke rašo ir apie visą šių metų patirtį čia.
Antra atbėgo dar viena TKN kosmonautė Eglė Ragaišytė, kaip ir T. Bizimavičius bėgusi praėjus tik savaitei po starto Čikagos maratone.
„Gražiausias Lietuvos bėgimas vienareikšmiškai yra TKN, teko garbė šiais metais to grožio gaut maksimaliai. Didžiausias mano iki šiol bėgtas atstumas buvo to pačio TKN 70 km (3 vieta 2023 m.), pamenu, kaip po jo jaučiausi pernai ir žinojau, kad bus sunku. Taip jau sutapo, kad bėgau Čikagoje maratoną spalio 13 d., o TKN šimtuką – po 6 dienų, todėl prieš startą turėjau abejonių, ar tikrai bėgsiu visą 100 km.
Bet kažkokių tikslų sau nekėliau, važiavau džiaugtis bėgimo švente vienoje gražiausių Lietuvos vietų ir kaip bus, taip – jei nebegalėsiu bėgt, atvažiuos draugai ir surinks. Iki pat Jachtklubo maitinėlės nežinojau, kad bėgu antra (kad Monika pirma, žinojau ir kad atotrūkis bus didelis irgi supratau dar prieš varžybas), bet kitų moterų nepažįstu, todėl tikrai nustebau, kai Marija pasakė, kad esu antra ir negaliu nusiimt, reikia bėgti toliau.
Po jos apie 15 km susibėgo gan neblogai, bet tada pradėjo temti, lempa švietė silpnai, nes turbūt nebuvo pilnai pakrauta, buvo sunkoka ir sekti žymėjimą ir sužiūrėti, kad neužkliūčiau kur ir nekrisčiau, nes kojos jau sunkiau kilnojosi. Jachtklubo prieigose pasitiko draugai, atrodo, net jėgos grįžo. Tikrai noriu darkart subėgti 100 km, tik gal geriau pasiruošti. Ačiū organizatoriams ir visiems palaikiusiems“, – sakė E. Ragaišytė.
Trečios vietos laimėtoja Rita Aleksandrovienė savo feisbuko paskyroje jau išsamiai aprašė patirtį TKN, tad čia įdėsiu ištrauką.
„Išaušta bėgimo rytas. Bėgikai, apsiginklavę įvairiom amunicijom, renkasi prie starto linijos. Pakalbinu kelis, jų patirtys kiek gąsdina. Svarstau, ar bent viena iš moterų dalyvių bėgioja tiek mažai, kiek aš. Trauktis nėra kur, pati to norėjai, tad turėsi atkentėti. Duodamas startas ir visi džiūgaudami pasileidžiam į savo nuotykį.
Trasa labai graži, visiška mano tema: kalniukai, smėliukas, miško takeliai. Girdžiu bėgikus kalbant, jei įveiksi paplūdimio 12 km atkarpą, tai tikrai įveiksi visą distanciją. Įveikiau, bėgu toliau. Palaikymo žinutės plūsta viena paskui kitą, tą dieną patikėjau minčių galia. Atskirą medalį kabinu Ievai Rezajevai, kuri visą laiką mane motyvavo ir informavo apie konkurentes. Jos žodžius vis kartojau kaip mantrą: tavo kūnas stiprus, bėgikų kūnai nėra stiprūs! Vietom širdį užliedavo šiluma ir akys pritvindavo ašarų vien pagalvojus, kokie nuostabūs žmonės mane supa.
Iki 50 km iš 8 vietos pakilau į 4, tada gaunu info, kad atsilieku 5 min nuo 3 vietos, suprantu, kad nebegaliu stoti stotelėse ir kratytis smėlio iš batų. Ties 60 km aš pasiveju savo konkurentę danę, kurią vyras vis spaudė skubėti, supratau, kodėl. Vietoj maisto pradedu gerti geliukus, jungiu garsiai muziką ir bėgu kaip galiu. Niekaip neatsiplėšiu nuo jos daugiau nei per 200 m, tada nugrybauju ir išklystu iš trasos, matau ją vėl mane aplenkusią.
Na jau ne, brangute, atiduosiu paskutines jėgas, bet neleisiu sau atsilikti. Vėl bėgame pakrante, vejuosi ir lenkiu, tada kaip išganymo laukiu kalnų ir miško, nes ten esu už ją stipresnė. Retsykiais atsigręžiu pažiūrėti, ar nesiveja. Gaunu iš Šarūno skambutį – ji netoli. Bandau greitėti, nors susuktos kelios dešimtys kilometrų kojose jau jaučiasi. Temsta, traukiuosi žibintą – taip lengviau stebėti artėjančius ir tolstančius bėgikus. Tamsoje bėgau apie 25 km. Ir tai buvo mano pergalė dėl 3 vietos“, – rašo Rita.
Visą jos įrašą skaitykite čia.
Nugalėtojai:
Robertas Antropikas (Love Streams Running) 9:08:49
Janis Magdalenoks, Latvija 9:28:06
Andrius Oskominas 9:33:34
Ilgiausioje trasoje tarp vyrų nugalėjo netoli 9 valandų ribos finišavęs Robertas Antropikas, TKN bėgęs ketvirtą sykį, bet šimtinėje – pirmą.
„Į Trail Kuršių Neriją užsirašiau likus beveik trims mėnesiams iki renginio pradžios. Norėjau išbandyti savo jėgas 100+ km varžybose. Pasiruošimas ėjosi sklandžiai, pilnai pasitikėjau savo treneriu Jonu Žakaičiu. Buvau išsikėlęs sau tikslą įveikti šią distanciją per 10 val. Varžybų dieną jaučiausi puikiai, iki pat pabaigos pavyko išlaikyti stabilų tempą, pabaigoje net pavyko šiek tiek pagreitėti.
Apie pasiektą rezultatą tikrai net nedrįsau pasvajoti, tai tapo malonia staigmena. Visų varžybų metu jaučiau didelį artimųjų palaikymą, matyt tai ir suteikė jėgų varžybas įveikti per 9 val 9 min su šypsena veide“, – sakė R. Antropikas.
Antras čia atbėgo svečias iš Latvijos Janis Magdalenoks (ITRA 642), kuris yra dažnas svečias Lietuvos varžybose (TKN bėgo 5-ą kartą). 2021 m. TKN 70+ trasoje jis buvo 11-as, 2022 m. – 19-as, šiemet svečiavosi Kernavė-Vilnius varžybose ir 79 km trasoje buvo ketvirtas (pernai – penktas). Tad Janis pagaliau Lietuvoje lipo ant podiumo.
Jis pasakojo, kad bėgioti pradėjo prieš 7 metus dėl daug kam žinomos priežasties – viršsvorio. Po metų jis nubėgo maratoną (3:35 val.), bėgiojo toliau ir dairėsi iššūkių, o maratono trasa jau nebeviliojo ir taip jis užsikabino už bekelės bėgimo.
„Vieną dieną mano draugas, kuris irgi bėgiojo, pasiūlė pamėginti trailą, apie kurį aš prieš tai nieko nebuvau girdėjęs. Ieškojau iššūkių ir radau TKN, tad 2017 m. bėgau čia 47 km ir tai buvo mano pirmas trail varžybų startas. Man labai patiko Kuršių nerija ir po finišo pasakiau, kad dabar bėgsiu tik trailą.
Nuo 2019 m. bėgau visose TKN varžybose, išskyrus 2023 m., kai buvau užsiregistravęs į 104 km distanciją, atvykau į Klaipėdą, bet dieną prieš startą susirgau. Esu labai laimingas, kad grįžau į TKN šiemet. Man šios varžybos tikrai yra pačios gražiausios Baltijos šalyse. Nuostabūs gamtos vaizdai, Baltijos jūra, smėlis ir būrys gerų bėgikų. Tiesiog bėk ir džiaukis! Planuoju čia grįžti ir kitais metais, noriu padėkoti organizatoriams už šį renginį.
Važiavau čia gerai pasiruošęs ir planavau bėgti bent per 9:45 val., pavyko pasiekti tikslą, o 2 vieta man jau yra kaip premija. Man tai labai emocionalios varžybos. TKN 47 km buvo mano pirmas trailas, o dabar TKN pirmą kartą nubėgau ir 100 km!“ – savo įspūdžiais dalijosi latvis J. Magdalenoks.
Trečias – Andrius Oskominas (ITRA 659), šiemet ilgesnėse nei 100 km varžybose bėgęs jau trečią kartą, o tarp jų buvo finišas UTMB. Andrius pernai buvo antras Kernavės-Vilniaus 79 km trasoje (šiemet – 5-as), o TKN 104+ trasoje pernai buvo 7-as, tad rezultatas solidžiai pagerintas.
„Šiemet „Trail Kuršių Neriją“ praleisiu – ketvirto starto nebus“, – tokia mintis buvo po UTMB varžybų. Tačiau paragintas bekelės bėgimo bičiulio „Greičiau atsistatyk ir tada susitiksim TKN“ nusprendžiu registruotis į gražiausią Baltijos šalyse bekelės bėgimą. Po registracijos lieka nepilnos 6 savaitės atsistatymui ir pasiruošimui. Kažko rimto jau nebeprisiruoši. Atsiimant dalyvio numerį varžybų išvakarėse gaunu žinią, kad esu top 5 ir turiu būtinai įsijungti varžybų sekimo programėlę. Priešstartinis jaudulys išauga kelis kartus, tad naktis praktiškai bemiegė.
Startas ankstyvą rytą ir minioje pasileidžiame nuo Parnidžio kopos. Bėgame smagiai būrelyje bendraudami įvairiomis temomis beveik pusę distancijos. Vėliau tenka bėgti vienam su savo mintimis ir lengvoje kančioje. Oras fantastiškas, gamta ir vaizdai nuostabūs, tad tik kiek daugiau nei 9 valandos bėgimo pralekia gan greitai. Trečia vieta!!! Valio!!! Fantastiški įspūdžiai ir emocijos!
Nors planų 2025 metams dar neturiu, tačiau su nekantrumu laukiu, kokių staigmenų ir iššūkių jie pateiks.“