Primenu, kad mano podcastas yra išlaikomas jūsų – bėgimo bendruomenės ir podcasto klausytojų. Džiaugiuosi, kad po pirmo epizodo atsirado norinčių paremti, tikiuosi, kad antrasis epizodas rėmėjų gretas dar padidins, nes tikslas yra nesustoti ir toliau susipažinti su tokiais įkvepiančiais žmonėmis. Bet tam reikia jūsų palaikymo!
Išėjus antram epizodui pirmasis tampa nemokamu ir prieinamu visiems.
2024 metų rugsėjį Tomas Aglinskas išsiruošė į didžiausią savo ultra iššūkį – 330 km daugiadienes „Tor des Geants“ varžybas Italijoje, Aostos slėnyje. 330 km (iš tikro – virš 350 km) su 24 000 m (iš tikro – apie 26 000) vertikalaus pakilimo ir 150 valandų laiko limitu.
Kalnais, per vėją, sniegą, saulę, uolas ir pan. Skamba kaip visiška absoliuti beprotybė. Bet Tomas ją įveikė. Sunkiai, bet įveikė.
Pagaliau atsirado proga susėsti ir apie tai pasikalbėti ilgiau, išėjo pusantros valandos pokalbis, kurio metu jaučiausi lyg pats būčiau ten, kalnuose.
Tomas sako, kad jam kalbėti nepatinka, bet prakalbintas jis tikrai moka pasakoti vaizdžiai ir įdomiai. Ačiū. Tomai!
Apie ką mes čia kalbėjome? Priežastys, kodėl iš viso kyla noras tokiam iššūkiui, kaip jam pasiruošti ir visiškai atvirai – kiek tai kainuoja. Laiko, jėgų ir pinigų. Kaip surinkti tinkamą komandą ir kokie žmonės tai turi būti? Ką daryti, kai trasai įpusėjus atrodo, jog viskas – nebegaliu? Kiek miego reikia bėgant tokiose varžybose?
Ką jaučia žmogus po penkių parų ant kojų pasiekęs finišą? Ligoninė ir bjauri diagnozė – nėra tokiame sporte jokios sveikatos. O gal yra, bet ne fizinė?
Įspūdingas žmogus, įspūdingas iššūkis ir labai įdomus pasakojimas, kuriame bus visko: skausmo, sunkumo, iššūkių, džiaugsmo, draugystės, pagalbos, blogų ir gerų sprendimų ir daug, daug motyvacijos judėti!
Tikiuosi, kad jums klausyti bus įdomu, nes man buvo. LABAI.
