Ketvirtajame mano podcasto epizode pristatau dar vieną trailo bėgikų šeimą – Ramūną Grumbiną ir Mariją Pipiraitę-Grumbinę. Lietuvos trailo pasaulyje visiems puikiai pažįstami Ramūnas ir Marija jau ne vienerius metus imasi smagių, sunkių ir įdomių iššūkių, o netrukus kartu bėgs ir aplink Monblaną.
Ramūnas – buvęs mano bendradarbis LRT, kartu viename kabinete praleidome bent 3–4 metus ir būtent tame kabinete pabėgioti karts nuo karto mėgstantis aš būtent iš Ramūno pasakojimų išgirdo, kad bėgti galima ne tik ant šaligatvio. Ir ne tik maratoną. Kad norint nubėgti ultrą distanciją nereikia būti antžmogiu – tai gali padaryti toks visai paprastas bičas, su kuriuo tu daliniesi vienu ofisu. Tai gan stipriai pakeitė mano suvokimą apie mėgėjišką sportą ir paskatino imtis iššūkių ir pačiam.
Tai žmogus, pats savo bėgimo kelyje prisikėlęs kone antram gyvenimui, kai sugebėjo pasveikti nuo erkinio encefalito ir jau po to įveikti savo pirmą šimtamylį. Jis atskleis, kokia jo sugalvota ir gyvu pavyzdžiu patvirtinta teorija jam padėjo pasveikti ir toliau daryti, ką myli.
Marija šiuo metu yra viena kiečiausiu Lietuvoje trailą bėgančių moterų apskritai. Tai sugalvojau ne aš – jos ITRA reitingas (performance index) šiuo metu tarp Lietuvos moterų 8-as. Kietai!
Ji pernai UTMB serijos starte Nicoje nubėgo savo pirmą 100 mylių distanciją ir tarp moterų užėmė 10 vietą. Šių metų balandį „Madeira Island Ultra-Trail“ (MIUT) varžybų 86 km trasoje tarp moterų buvo TREČIA!
Marija dažnai kalbėdama apie trailo bėgimą akcentuoja psichologinį pasirengimą per įvairias praktikas, kurių imasi pati ir šiameses epizode apie tai papasakos. Sužinosite, kaip reikia ruošti ultra varžyboms ne tik savo kūną, bet ir protą.
Bet viską pradedame nuo paprasto klausimo: kaip jų gyvenime apskritai atsirado noras bėgti kalnuose, kurių Lietuvoje neturime. Istorija įdomi ir man labai šilta. Kaip jie vienas kitą užkrėtė meile ne tik sportui ir bėgimui, bet ir bėgimui kalnuose, kaip vienas kitą palaiko ir palydi į įspūdingus iššūkius. Nicoje beje 100 mylių jie abu prabėgo kartu, kas truko beveik 32 valandas.
Kaip jums toks iššūkis – pabūti kartu su savo antra puse 32 valandas be sustojimo, be miego, atliekant dar ir tokią fizinę veiklą. Kaip jie bėga, apie ką kalbą, kaip vienas kitą palaiko ir įkvepia? Klausom!
Primenu, kad mano podcastas yra išlaikomas jūsų – bėgimo bendruomenės ir podcasto klausytojų. Džiaugiuosi, kad po pirmų epizodų atsirado norinčių paremti, tikiuosi, kad trečiasis epizodas rėmėjų gretas dar padidins, nes tikslas yra nesustoti ir toliau susipažinti su tokiais įkvepiančiais žmonėmis. Bet tam reikia jūsų palaikymo!
