„Trail Kuršių Nerija“ pirmąją šimtinę įveikęs olimpietis Guščinas: svarbiausia buvo išgyventi
„Trail Kuršių Nerija“ pirmąjį savo 100 km nubėgo ir olimpietis gimnastas Rokas Guščinas – tai dalis pasirengimo Sacharos dykumos bėgimui. Kaip jam sekėsi?
Didžiausia Lietuvoje trailo bėgimo šventė „Trail Kuršių Nerija“ į smėlynus ir miškus atviliojo ir Londono olimpinių žaidynių dalyvį gimnastą Roką Guščiną. Profesionalaus gimnasto karjerą jau baigęs ir neseniai po sunkios kojos traumos atsigavęs Rokas TKN įveikė ilgiausią trasą, nubėgęs pirmąjį savo gyvenimo šimtą kilometrų.
104+ km distanciją R. Guščinas nubėgo per 13 val. 49 min. ir 19 sek. Rokui šios varžybos yra dalis pasirengimo neeiliniam iššūkiui – 2025 m. balandžio 4–14 d. jis dalyvaus „Marathon des Sables“ (MDS) varžybose Sacharos dykumoje, Maroke.
Tai 7 dienų apie 257 km ilgio ultra varžybos, kuriose kasdien bėgamas tam tikras atstumas (maksimaliai 90 km per dieną 2024 m.) iki poilsio ir nakvynės stovyklos.
Rokas didžiuliam iššūkiui ruošiasi vienas, be trenerio: „Pakeliui link MDS planų dar nesusidėliojau, bet manau reikės išvykti kur šilčiau ir ten pabėgioti, pasidaryti kažkokią stovyklą (gal į tas pačias Kanarų salas), nes didžiausias klaustukas man šiuo metu yra kaip reikės išgyventi Sacharos 40–50 laipsnių kaitrą.
Taip pat pradedu bėgioti su 10 kg svorio liemene, nes per MDS reikės neštis visus savo daiktus, kurie svers panašiai tiek. Dar rugsėjį bėgau Vilniaus maratone užsidėjęs 10 kg liemenę.“
Tiesa, TKN šimtinėje R. Guščinas bėgo be papildomo svorio, nes jo tikslas, kaip pats sako, buvo tiesiog išgyventi. Įspūdinga tai, kad prieš 5 mėnesius atletui lūžo koja, buvo atlikta operacija.
„Baigęs karjerą nuo sporto neatitrūkau, kiekvieną dieną sportuoju. Salėje su svoriais 3–4 kartus per savaitę, 2–3 kartus per savaitę bėgu ir pradėjau plaukti 1–2 kartus per savaitę. Prieš kelis metus nubėgau pirmą maratoną, praeitais metais perbėgau Lietuvą per 10 dienų. Vis prisigalvoju kažkokių iššūkių. Prieš 5 mėnesius turėjau kojos operaciją (žaidžiant tinklinį nuplyšo raiščiai ir kaulas lūžo, kurį sukabino su varžtais ir plokštele). Turėjau priverstinį poilsį nuo bėgimo, tad myniau su dviračiu daugiau (vasarą pasidariau iššūkį minti nuo Baltarusijos sienos iki Palangos).
TKN kažkaip ypatingai nesiruošiau, nes nebuvau tikras, ar galėsiu startuoti dėl operuotos kojos. Mėnesis iki TKN prasibėgau 55 km, bet ant lygaus paviršiaus. Vertikalių metrų rinkimo treniruočių neturėjau išvis. Likus 3 savaitėm iki TKN išvykau į Šri Lanką pakeliauti ir grįžau 2 dienos iki bėgimo, ten prasibėgau vos 5 kartus po vidutiniškai 6 km. Kaip minėjau, pasiruošimo kažkokio ypatingo neturėjau“, – pasakoja R. Guščinas.
TKN rezultatų lentelė rodo, kad varžybas Rokas pradėjo tikrai stipriai – ties Pervalkos pajūrio maitinimo punktu buvo 28-as. Juodkrantės poilsiavietėje jis jau užėmė 47-ą vietą, kurioje ir pasiekė finišą.
„Starto dieną buvau rimtai nusiteikęs save paspausti, bet pirmi 30 km kaip neįprasta bėgosi labai sunkiai, kojas pradėjo traukti... Turėjau didelių problemų su skrandžiu... 25–58 km atkarpoje du kartus vidurius paleido. Buvau jau nusprendęs, kad pasitrauksiu po 70 km. Nuo 58 km nutariau daugiau nei vieno geliuko nevartoti (niekada jų nemėgau) ir maitinausi tik maitinėlėse bananais, guminukais ir kita, kas buvo.
Ties 62 km savijauta pagerėjo ir nuo tada nusprendžiau – tikrai bėgsiu visus 100+ km. Apart problemų su pilvu, manau psichologiškai sunkiau buvo, kad 90 proc. laiko bėgau vienas. Visgi smagu, kad pavyko įveikti savo pirmąjį 100-tuką.”
Rokas kiek daugiau papasakojo ir apie savo sporto rutiną, draugystę su bėgimu ir kodėl bėga be profesionalaus trenerio ir griežto treniruočių plano pagalbos: „Informacijos apie bėgimą labai daug internete galima rasti ir bandyti pritaikyti tai pagal save, tų pačių geliukų vartojimą ir pan. Kadangi daugiau laiko praleidžiu salėje, nei bėgdamas, tai bėgu dažniausiai pagal savijautą.
Ir šiaip per profesionalią karjerą turėjau nemažai rimtesnių traumų (6 operacijas), tai kad ir pasiplanuoju savaitei į priekį sporto kažkokį planą, dažniausiai senos traumos ar kiti skausmai koreguoja viską. Gal dėl to ir negalėčiau sportuoti pastoviai pagal sudarytą programą. Bet nesvarbu kaip jaučiuosi, stengiuosi sportuoti 7 kartus per savaitę.“
„Trail Kuršių Nerijos“ nuotraukose R. Guščinas pirmiausia išsiskiria savo sudėjimu. Neslėpsiu, aš irgi žiūrėdamas varžybų nuotraukas ir ieškodamas žmonių savo apžvalgos tekstui, Roko nuotraukoje pirmiausia atkreipiau dėmesį į „bickę“ – bėgikai tokių neturi. Pagalvojau – kažkur matytas.
„Sulaukiu replikų, kad jei numesčiau kažkiek raumenų masės lengviau ir greičiau bėgčiau ar „kad tikrai neatrodau, kad nubėgčiau daugiau nei 5km“, – juokiasi R. Guščinas. – Bet kaip sakau neskaitau savęs rimtu bėgiku ir neplanuoju aukoti salės malonumų dėl lengvesnio bėgimo. Dėl savęs esu kelis kartus išbėgęs 10 km iš 40 min, maratoną nubėgęs per 3 val. 23 min. – man tiek užtenka, nes į olimpines žaidynes bėgime patekti neplanuoju
Vis dėlto planuoju ruošdamasis MDS rinkti kiek daugiau km ir išbėgti 3–4 kartus per savaitę, nes laukia nelengvas iššūkis.“