Top-10. Geriausios mano skaitytos sci-fi knygos
Lietuviškai – mokslinė fantastika, angliškai – sci-fi. Žanras, kuris kartais sutinkamas kiek pašaipiai, neva tai vos ne vaikams arba nesuaugusiems svajokliams. Bet man labai patinka.
Prieš keletą metų, dorai neatsimenu kaip, atradau sci-fi žanrą ir tikrai užsikabinau. Dabar bent 30 proc. visų perskaitomų mano knygų yra sci-fi. Žinau, kad atradau su „Goodreads“ pagalba, kurį iki dabar naudoju. Man patinka ten registruoti, ką perskaitau, taip lengviau atsimenu, nes kartais atrodo, kad atmintis mano tik vos geresnė nei žuvies.
Su sci-fi mano draugystė įdomi. Tikrai daug knygų skaičiau vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje, iki kokių 14-os metų. Miesto vaikų bibliotekoje buvo lentyna su Eridano leidyklos pasauline fantastikos klasika (ten yra ir fantasy, ir sci-fi stiliaus knygų). Atsimenu, kad kažkada, gal būnant kokių 12 metų, dairiausi ten su draugu, bet bibliotekininkė kažkaip pasakė, kad mes tokioms knygoms per jauni ir nukreipė mus prie kitų. Taip ir nebegrįžom.
Vėlesnėje paauglystėje skaičiau tikrai mažiau, turbūt tik privalomąją literatūrą, vėliau po truputį viską, o prie sci-fi sugrįžau visai neseniai. Kažkiek gaila, nes nemažai klasikos dar nesu skaitęs. Nors dabar skaitydamas naujus kūrinius vis ką nors perskaitau ir iš auksinės klasikos (pvz. Asimovo „Aš, Robotas“, Clarke „2001: A Space Odyssay“ ir pan.), bet vis dėlto dominuoja naujesnės knygos.
Taigi sudariau pastarųjų kelerių metų labiausiai patikusių sci-fi knygų (arba serijų) dešimtuką (ne pagal pozicijas – per sunku taip daryti) su trumpais aprašymais. Tos tikrosios klasikos čia nedėjau tyčia. Enjoy! Gal ir jūs užsikabinsit.
THE EXPANCE serija by James S. A. Corey
James S. A. Corey yra rašytojų poros – Daniel Abraham ir Ty Franck – slapyvardis. Abu vienaip ar kitaip yra bendradarbiavę su „Game of Thrones“ autoriumi George R. R. Martin.
„The Expance“ yra 2011 m. pradėta ir 2021 m. baigta 9 knygų serija, kurioje yra ir smulkesnių kūrinių (5–75 puslapių). Pagrindinę seriją skaičiau visą, trumpuosius tik kelis.
Tai vadinamasis „space opera“ sci-fi žanras, kuriame į mokslinę pusę pernelyg nesigilinama. Žmonės moka keliauti iki saulės sistemos kertelių, nes kažkoks mokslininkas kažkada išrado tam tikrą variklį (nebandant moksliškai paaiškint, kaip tas variklis veikia), kurio pagalba žmonės kolonizavo Saulės sistemą, bet tarpžvaigždinės kelionės vis dar neįmanomos.
Veiksmas pirmoje dalyje prasideda saulės sistemai realiai pasiskirsčius į tris nacijas – žemiečiai (planeta perpildyta, stipriai užteršta, daug žmonių gyvena tenkindami tik basic poreikius, išskyrus valdantį elitą, Jungtines Tautas, kurios ir valdo žemę), marsiečiai (seniai, seniai iš žemės išvykę žemiečiai, kurie nuo nulio kūrė gyvenimą Marse, dėl nepritekliaus yra užsigrūdinę ir kieti, o Marsas realiai yra karinė diktatūra, kurioje visi visų pirma yra kariai, o tik po kariuomenės tampa civiliais) ir „belters“ (gyvenantys asteroidų žiede bei Jupiterio ir Saturno mėnuliuose įkurtose bazėse, dėl gyvenimo iš esmės be gravitacijos pakitę fiziškai, nebegalintys gyventi žemėje ar Marse, realiai – darbininkai, kuriuos žemės ir Marso trapus aljansas išnaudoja).
Einant per knygas žmonija išeina iš Saulės sistemos ribų, pasiekia tūkstančius kitų pasaulių dėl senovės ateivių civilizacijos paliktų galimybių.
Visos knygos parašytos iš skirtingų veikėjų perspektyvos (POV), veikėjai, kurių lūpomis pasakojama keičiasi tarp knygų, bet pagrindinis veikėjų būrelis, apie kuriuos sukasi veiksmas, išlieka. Tai kovinio kosminio laivo „Rocinante“ įgula, patenkanti į dalykus, kurie keičia pasaulio ir visatos istoriją, pati ją keičianti ir pan.
Iš esmės tai draminės knygos, kuriose veiksmas tiesiog neapsiriboja žeme. Vyksta kosmose, planetose, kituose dangaus kūnuose, kosminiuose laivuose ir panašiai. Parašyta viskas labai įdomiai, yra daug dramos, yra meilės, išdavysčių, baimės dėl savo vaikų, politinių intrigų, karinių susidūrimų, terorizmo, išnaudojimo, pasipriešinimo ir panašių temų. 9 knygos, tad tokiame trumpame tekste į siužetą gilintis nesinori.
Didžiausia rekomendacija ir jeigu rašiau, kad neskirstysiu vietomis, „The Expance“ serija vis dėlto man turbūt yra numeris vienas. Žinau, kad jau artėja diena, kai seriją skaitysiu iš naujo.
P.S. Yra serialas „Amazon Prime“ platformoje, bet manęs jis neužkabino, nors labai stengiausi. Per daug patiko man knygos, per daug viską gerai aš įsivaizdavau.
„Old Man`s War“ serija by John Scalzi
6 knygų serija, nors realiai 5, nes vienos iš jų, nr. 4 „Zoe`s Tale“, skaityti neverta. Tai realiai yra trečios knygos perpasakojimas iš kito veikėjo perspektyvos. Nežinau, kam to reikėjo.
J. Scalzi galima vadinti mėgstamiausiu mano sci-fi autoriumi, nes be šios serijos skaičiau dar vieną jo 3 knygų seriją („The Interpedency“) ir dar 3 atskiras knygas. Pirmiausia, ką turi šis rašytojas – puikų humoro jausmą. Skaitydamas jo knygas dažnai tiesiog kikeni. Tai tikrai nėra kažkokia aukšto lygio literatūra. J. Scalzi kūriniai yra for fun, atsipalaidavimui prie baseino per atostogas ar po sunkios dienos prieš miegą.
Idėja paprasta – žmonija jau seniai iškėlė koją tiek už planetos, tiek už Saulės sistemos ribų. Bet ten yra ateivių, su kuriais reikia nuolat kariauti. Ne tik žemei apginti, bet ir tam, kad užkariautum kitas planetas, kuriose kuriamos žmonijos kolonijos. Žemės gyventojai apie tuos karus nieko nežino, nes kariauja tie, kurie sulaukia pensinio amžiaus, tada įstoja į „Colonial Defense Force“, išvyksta iš žemės ir niekada negrįžta atgal. Atitarnavus 2 metus gauni galimybę įsikurti vienoje iš kolonijų arba tarnauto toliau. Daugiau nepasakoju, kad netyčia neprispoilinčiau.
O šiaip smagi serija, prasidedanti kaip visiškas karinis sci-fi, net kiek holivudinis filmas, paskui nueinantis ir į meilės temą, kalbantis apie moralę, draugystę, asmenybės laisvę ir pan. Visos knygos tokios, kad veiksmas eina greitai, tad ir puslapius verti vieną po kito ir tik žiūrėk, jau 3.00 nakties, o liko tik 150 puslapių iki pabaigos.
„Earth Abides“, George R. Stewart
Seniausia sąrašo knyga, išleista dar 1949 m. Aš to kažkaip iki šio teksto rašymo nebuvau užfiksavęs.
Viskas čia labai paprasta – žemėje civilizacija iš esmės išnyko apie 1940s laikotarpį. Pagrindinis knygos veikėjas Isherwood kažką veikė gamtoje, jam įkando barškuolė, jis prarado sąmonę, kurį laiką struglino arti mirties, kažkaip išsikapstė, o per tą laiką žmoniją nušienavo neaiškus virusas (nesigilinama, koks) ir žmonių beveik neliko. Kažkiek pradžia primena labai smagų serialą „Last Man on Earth“.
Bet čia ne komedija. Nėra čia ir jokių zombių ar kitokių mutantų, jokių radioaktyvių zonų ar panašių dalykų. Tiesiog labai maža grupelė išgyvenusiųjų bando kažkur prie San Fransisko gyventi bendruomenėje. Tarp jų nėra mokslininkų, medikų, kažkokių genijų – tiesiog paprasti žmonės kurią naują visuomenę.
Naudojasi elektra ir vandentiekiu, kol jis veikia, renka iš prekybos centrų konservus, po truputį bando kažką auginti savo. Atsiranda meilės, seksas, nauji vaikai, nematę senojo pasaulio, bet ta maža likusi žmonija (duodama suprasti, kad kažkur gal yra kitų grupelių, bet kaip tu jas rasi?) iš esmės eina išsilavinimu ir sugebėjimais atgal. Kažkiek bendruomenę gelbėja netoliese esanti biblioteka, iš kurios Isherwood bando semtis žinių ir to mokyti naująją kartą, bet tai naujajai medžiotojų-rinkėjų kartai jau senio pezalai apie raketas, vandentiekius ir automobilius nelabai įdomūs. Viskas kuriama iš naujo, nors ir nelabai sekasi.
Kartais lėtoka, tikrai priverčianti pamąstyti ir paliečianti daug bendražmogiškų temų knyga. Stephen King sakė, kad ši knyga įkvėpė garsiąją „The Stand“ (dar nepriėjau – gąsdina apimtis).
Ruošdamas šį tekstą radau, kad „late 2024“ pasirodys serialas pagal šią knygą MGM+ platformoje. Pagrindinį vaidmenį atliks iš Vikingų pažįstamas Alexander Ludwig.
„American War“ by Omer El Akkad
2017 m. išleistas debiutinis Egipte gimusio, Katare užaugusio, į Kanadą paauglystėje persikėlusio ir JAV gyvenančio autoriaus romanas. Daugiau distopija nei tikras sci-fi.
2074 m. JAV kilo antrasis pilietinis karas, buvo uždrausta nafta ir iškastinis kuras, kas ir tapo pagrindine karo priežastimi (kaip pirmajame – vergovė). Misisipė, Alabama, Džordžija, Pietų Karolina ir Teksasas atsikyla nuo JAV, tačiau valdžia prieš P. Karoliną panaudoja cheminį ginklą ir valstijai kaput. Teksasą greit okupuoja Meksiką, o likusios atskilusios valstijos sudaro „Free Southern States“ darinį ir tęsia kovą. Ši labiau partizaninė ir teroristinė. Nusilpus JAV pasaulyje dominuoja Kinija ir arabiška Bouazizi Empire, tiekianti ginklus Pietums ir taip neleidžianti JAV atsistoti ant kojų.
Knyga pasakojama iš jaunos mergaitės, vėliau merginos ir moters Sarat perspektyvos. Karas prasidėjo, kai jai buvo 6-eri, žuvo tėvas ir visa šeima pateko į pabėgėlių stovyklą, kurioje mergina yra patraukiama į terorizmo pusę. Matome jos pasukimą į ekstremizmą, tai nulėmusius įvykius, tolimesnį gyvenimą, kalėjimą Gvantaname ir kankinimus, heroizavimą, bandymą priešintis ir galutinį sprendimą imtis darbo, pakeisiančio pasaulio istoriją.
Kita dalis pasakojama iš Sarat sūnėno, kuris dabar yra žymus istorikas, perspektyvos. Jis gyvena praėjus daug metų po Sarat mirties ir atranda tetos dienoraščius, iš kurių sužino tikrąjį tetos, kuria taip žavėjosi vaikystėje veidą.
„Project Hail Mary“ by Andy Weir
Pirma knyga šiame sąraše, kurią galima perskaityti ir lietuviškai. Andy Weir visi labiau žino dėl knygos „Marsietis“, kuri tapo puikiu filmu su Mattu Damonu. Spėju, kad daugiau yra mačiusių filmą nei skaičiusių knygą.
Bet man „Project Hail Marry“, kuri beje irgi 2026 m. išeis kaip filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Ryanas Goslingas, patiko labiau už „Marsietį“.
Astronautas Ryland Grace pabunda kosminiame laive kažkur toli, toli kosmoso platybėse, kiti du įgulos nariai negyvi, o jis pats neatsimena nei misijos tikslo, nei jos pradžios, nei apskritai, kas jis ir koks jo vardas. Atmintis sugrįžta gabalais, knygoje tuo pat metu gabalais pasakojant ir misijos į kosmosą priešistorę, kol sužinome, kad R. Grace tikslas – išgelbėti žmoniją. Ir tai jis turi padaryti vienas – bet gal ir ne vienas? Daugiau nebespoilinu.
Mokslinė dalis knygoje aiškinama labai lengvai ir paprastai, viskas suprantama turbūt lengviau nei „Marsietyje“. Čia kartu ir nuotykių knyga, tad tikrai gali būti skaitoma žmonių, kurie šiaip sci-fi neskaito. Gal tik pabaiga per daug holivudiška.
„Station Eleven“ by Emily St. John Mendel
2014 m. išleista knyga, kuri taip pat yra prieinama ir lietuviškai. Jau skaičiau 3 šios autorės knygas (šiame sąraše bus dar viena) ir visos man labai patiko.
Dar vienas siužetas, kurio esmė – civilizacijos nebėra. Žmoniją nušlavė paslaptingas ir nepagydomas gripo virusas, po kurio iš civilizacijos liko tik likučiai. Per tuos civilizacijos likučius keliauja grupė muzikantų ir aktorių, pasivadinusių The Traveling Symphony, kurie įvairiose postapokaliptinėse žmonių bendruomenėse atlieka klasikinius kūrinius kaip Hamletą ir pan.
Knyga šokinėja laikotarpiais, grįžtam į laikus iki apokalipsės, vėl nusikeliam į „dabartį“, o rimto vienpusio siužeto nėra. Proza labai graži, skaitosi lengvai ir tiesiog mėgaujiesi, kol galiausiai skirtingi veikėjai iš skirtingų laikmečių pabaigoje susiveda į vieną tašką.
„Išgyventi nėra svarbiausia“, – sako tattoo ant vienos pagrindinių veikėjų rankų.
Ir vėl man naujiena, kad yra 10 epizodų serialas HBO Max, išleistas dar 2021 m. gruodį. Rašant šį tekstą kažkaip pildosi „to watch“ sąrašas.
„Sea of Tranquility“ by Emily St. John Mendel
Sakiau, kad man ši autorė labai patiko, o ši knyga jos naujausia, lietuviškai dar nėra.
Rašymo stilius labai panašus – gražus, gana lėtas, kiek melancholiškas ar net nostalgiškas, nukeliantis tave į prisiminimus apie vietas, kuriose nesi buvęs.
Čia pasaulio pabaigos nėra. Knygos pradžioje mes skaitome 4, atrodo, nesusijusias istorijas. Apie nuo civilizacijos į gilią Kanados 1912 m. šiaurę ištremtą turtingo pono sūnų, apie moterį, kuri 2020 m. ieško atsakymo į klausimą apie mirusį draugą, apie rašytoją, kuri 2203 m. gyvena kolonijoje mėnulyje, bet dabar lanko žemę per savo naujos knygos pristatymo turą ir apie mokslininkę, kuri 2401 m. tiria hipotezę, kad mes gyvename simuliacijoje.
Viskas vėliau labai gražiai ir netikėtai susijungia į vieną istoriją, vieną išeities tašką ir, neslėpsiu, truputį sprogdina smegeninę.
2022 m. balandį paskelbta, kad HBO Max šią knygą irgi pavers serialu.
„Dark Matter“, „Recursion“ ir „Upgrade“ by Blake Crouch
Autorius gali būti netiesiogiai žinomas mėgstantiems serialus, nes parašė „Wayward Pines“ trilogiją (neskaičiau, yra „to read“ įdėta), virtusią serialu. 2024 m. serialu tapo ir „Dark Matter“, kurio antrasis sezonas jau patvirtintas, nors aš jo nemačiau. Kažkaip neabejoju, kad serialais ar tiesiog filmais taps ir kitos dvi.
Čia nėra serija, o atskirtos knygos, tačiau sudėjau jas į vieną, nes jos parašytos gana panašių stiliumi, sakykime, kaip mini antologija, kaip serialas „Black Mirror“. Turime kažkokią sci-fi idėją, kelis veikėjus ir daug veiksmo ir dramos, kol viskas išsirutuliuoja iki pabaigos. Stilius lengvas, verčiantis ryti knygas, kai norisi sužinoti, kas toliau, kas toliau. Kai kada knyga atrodo labiau lyg filmo scenarijus.
„Dark Matter“ – turbūt labiausiai išsprogdino smegenis. Ar turite gyvenime momentą, kuriame padarėte kažkokį svarbų pasirinkimą ir dabar dažnai svarstote – o kas būtų, jei būčiau pasirinkęs kitaip? Kaip dabar atrodytų mano gyvenimas tuo atveju?
O jeigu galėtumėte pamatyti, kaip atrodo jūsų gyvenimas pakeitus vieną ar kitą kažkada anksčiau padarytą pasirinkimą? Norėtumėt pamatyti, kaip klostytųsi gyvenimas, jei būtumėte dieną x nuėję į pasimatymą ne su Milda, o su Monika? O kaip būtų, jei vietoj teisės studijų būtumėte pasirinkę metų kelionę aplink pasaulį?
Pamatėte, bet jums nepatiko, o sugrįžti neįmanoma. Dar blogiau – pamatyti jūs to visai nenorėjote, bet jūsų niekas neklausė. Ką dabar daryti? Pagrindinė šios knygos mokslinė idėja yra kvantinės mechanikos teorija, kad mes gyvename tik vienoje iš milijonų pasaulių, kurių kiekvienas egzistuoja paralelinėje visatoje.
„Recursion“ – knyga apie atsiminimus ir jų išsaugojimą. Mokslininkė atranda būdą, kaip mes galime vis iš naujo išgyventi brangiausius mums atsiminimus, kuriuos pamirštame. Ji taip bando išgydyti mylimą mamą nuo Alzhaimerio. Po 10 metų policijos detektyvas, tiriantis „False Memory“ sindromą, kai žmonės išgyvena ne savo atsiminimus, yra nugabenamas laiku atgal ir gauna galimybę išgelbėti savo mokyklinio amžiaus dukterį nuo mirties.
Taip per atminties išsaugojimą milijardierius ekscentrikas (kažkiek panašu į Eloną Muską) atrakina keliones laiku, bet tuo susidomi valdžia, kariuomenė, teroristai, žodžiu, nieko gero. Keliaujam dar toliau į praeitį, kad viską sustabdytume, bet tik viską dar labiau sumalam ir sušikam.
Iš šio trejetuko būtent „Recursion“ yra išleista lietuviškai, pavadinimu „Laiko kilpos“.
„Upgrade“ – pagrindinė tema yra žmogaus genų patobulinimas, leidžiantis mums tapti greitesniais, stipresniais, protingesniais ir panašiai. Veiksmas vyksta 2060s po to, kai žmoniją dėl žaidimo su maisto genais gerokai apkarpė (žuvo 200 mln.) badas. Policininkas Loganas, kurio mama buvo bado kaltininkė, netyčia (o gal tyčia) užkrečiamas virusu, nuo kurio sveikdamas supranta, kad tampa kitoks, geresnis. Jis turi ir seserį, o jie kartu sužino apie savo motiną naujų dalykų, kurie brolį ir seserį padaro mirtinais priešais, kovojančiais dėl skirtingos žmonijos ateities.
Iš šio trejetuko man patiko mažiausiai, nes labiausiai yra šaudau-gaudau stiliaus.
„The Future of Another Timeline“ by Annalee Newitz
Žiūriu į savo vertinimus „Goodreads“ ir matau, kad šią knygą įvertinau tik 3/5, kas yra mažiausiai visame šiame sąraše, bet kažkaip aš ją atsimenu, nors net nesu įsitikinęs, kad ji man tikrai patiko. Bet noriu ją parekomenduoti vis tiek.
Esmė – kelionės laiku. Veiksmas prasideda 1992 m., kai 17-metė Beth su draugėmis po vakarėlio atsiduria automobilyje su vienos iš jų smurtaujančio vaikino kūnu. Visos sutaria lavoną paslėpti. Draugė tik gynėsi nuo smurto, bet nužudė žmogų. Kiek tokių istorijų būna?
2022 m. yra atrastos kelionės laiku ir grupė mokslininkių keliauja į praeitį, taip siekdamos pakeisti istoriją, kad pagerintų moterų padėtį dabartyje (pvz. reikia pakeisti praeitį taip, kad abortai šiandieną būtų legalūs). Tačiau jas stabdo slapta vyrų draugija, nesutinkančių su moterų teisėmis, o jų numatomoje ateityje moterys yra genetiškai pakeistos ir visiškai tarnauja vyrų poreikiams.
Skamba labai juoda – balta, vyrai blogi, o moterys geros scenarijus, bet taip nėra, nors kartais nueinama labai į kraštutinumus. Kaip supratote, nagrinėjamos žmogaus teisių, feminizmo, LGBT teisių ir panašios temos.
Tiesa, mokslinė dalis man labai silpna, kelionių laiku technologija bandoma aiškinti, bet tai labai keista ir sudėtinga, ir aš iki galo niekaip nesupratau sci dalies. Tiesa, įdomu, kad praeitis čia keičiama ne tiesiog nusikeliant į atgal ir pvz. nužudant kokį politiką, kuris nusprendė uždrausti abortus, o subtiliai. Keitėjos keliasi į praeitį tam, kad paveiktų ten gyvenančių ir įtaką bei galią turinčių žmonių mąstymą, juos įtikintų ir pan.
Dabar parašysiu truputį stereotipiškai, bet taip jau yra, kad sci-fi vis tiek daugiau skaito vyrai, tad nuo šios knygos rekomenduosiu atsispirti moterims.
„How High We Go in The Dark“ by Sequoia Nagamatsu
Parašyta dar prieš covido pandemiją, nors ir išleista 2022 m. knyga daug kalba apie pasaulį, sukaustytą pandemijos, tiesa, kur kas baisesnės nei teko mums. Įdomu, kad prieš mūsų pandemiją rašytoje knygoje yra daug vietų, labai atitinkančių tai, kaip su covidu kovoju mūsų pasaulis, aprašoma kaip jautėsi izoliuoti žmonės, kylančios psichologinės bėdos ir pan. Tiesa, gal tos vietos pridėtos redaguojant prieš išleidimą, kas žino.
2000s kažkur Sibire mokslininkai atranda nežinomą ir nematytą Neandartaliečio ir Homo Sapiens hibridą, nuo kurio viena iš mokslininkių užsikrečia patogenu, kuris išplinta po pasaulį ir tai nusineša šimtus milijonų gyvybių. Tačiau pandemija plinta ne žaibiškai, o pamažu (kaip covidas), pasaulis yra sukaustomas baimės ir nevilties, miršta milijonai po truputį, mirtingumas ypač didelis tarp vaikų.
Vieno siužeto knyga neturi, parašyta iš atskirų istorijų, kurių kiekvienos centre – skirtingi veikėjai. Pradžioje sužinom apie pandemiją, pasakojama, kaip ji plinta, kaip viskas griūva, kaip pasaulis gyvena pačiame žemiausiame taške, o vėliau rodomas ir popandeminis atsigavimas. Galiausiai nusikeliame 6000 metų į ateitį ir žmonijos naujos planetos paieškas.
Kiekviename skyriuje-pasakojime sužinoma apie kažkokį naują dalyką ar nagrinėjama atskira tema: pavyzdžiui kaip pasaulis tvarkosi su masinėmis mirtimis arba rodomas atrakcionų parkas, į kurį tėvai atveža savo nepagydomai sergančius vaikus, kurie jau yra ant mirties slenksčio, pravažiuoti paskutinio atrakcionu, kurio metu įvykdoma humaniška eutanazija. Ar vežtumėt savo vaiką į tokią vietą, ar geriau leistumėt jam mirti namie? (šitas skyrius man labiausiai įdiminė). Kitame pasakojama apie vaikiną, pabudusį iš komos ir rengiantį kaimynų, kurie vieninteliai išgyveno iš visų savo artimųjų giminaičių, vakarėlį. Čia jau nelengva knyga ir puslapiai tikrai nebėga taip greitai.
Honorable mentions:
John Scalzi „The Kaiju Preservation Society“ (žmonės tolimoje planetoje rūpinasi į drakonus panašiomis būtybėmis, kurios meilumu prilygsta koaloms. Tik Sclazi gali sugalvoti tokią knygą)
Martha Wells „The Murderbot Diaries“ (jau 7 trumpesnių knygų serija, kuri dar nesibaigė, apie sąmoningumą įgavusį robotą-humanoidą)
Andy Weir „Marsietis“ (jei netyčia nematėt filmo – būtinai paskaitykit)
S. A. Barnes „Dead Silence“ (Titanikas+Švytėjimas – sci-fi sutinka siaubo žanrą. Vienu kosminiu laivu skrendantys darbininkai aptinka senokai dingusį kosminį laivą-kruizą vaiduoklį)
Nikki Erlicks „The Measure“ (dieną X visa žmonija prie savo namų durų gauna dėžutę, kuriose viduje – tiksli asmens mirties data)